Kaip suderinti lietuviškas tradicijas su moderniomis vestuvėmis?

Tradicinės vestuvės – vertybė ar atgyvena?

Tradicinės lietuvių vestuvės

Jaunųjų išlydėtuvės iš tėvų namų, laiminimas, sutikimas su duona ir druska, stalo užsėdimas, šeimos židinio perdavimas, nuotakos pagrobimas ir išpirkimas, piršlio korimas, svočios karvojus, rūtų vainikėlis ir t. t. Galbūt iš pirmo žvilgsnio Jums tai atrodo atgyvenusiai ar nemadingai, bet senosios lietuvių vestuvių tradicijos gali tapti Jūsų vestuvių pagrindu ar fragmentu, jas paįvairinant, varijuojant su naujomis šių laikų idėjomis bei tendencijomis. Vestuvių tradicijų bei papročių labai daug, tad šiandien trumpai apžvelgsime senųjų tradicinių vestuvių pagrindinę simboliką bei žymiausius veikėjus.

Rūta – tradicinė vestuvių gėlė

Rūta – vestuvių atributikos dalis, lydėjusi senąsias tradicines vestuves nuo neatmenamų laikų. Tą žino kiekvienas lietuvis, tačiau paklaustas, nuo kada šis žaliasis simbolis tapo vestuvių gėle, tautiniu simboliu, dažnai suglumsta. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad nuo IX a. Vakarų Europos vienuolynuose imta auginti rūtas ir šventinti jas bažnyčioje. Jau tuomet tikėta, kad jos turi ypatingą apsauginę galią ir saugo nuo raganavimo bei užkeikimo. Vėlyvaisiais viduramžiais rūtos išplito Vokietijoje, Lenkijoje, o jau iš ten atkeliavo ir į Lietuvą. Lietuvoje rūta kaip tautiškumo bei nekaltybės simbolis iš esmės įsitvirtino plintant krikščionybei, o vėliau jau tapo vestuvių gėle.

Ilgą laiką vestuvių metu buvo paprotys į nuometą segtis rūtų vainikėlį, o vėliau jį sudeginti ar tiesiog saugiai saugoti tam skirtoje dėžutėje. Tuomet, kai nuotakai nusegamas rūtų vainikėlis, jai užrišama skarelė – ji tampa tikra namų šeimininke, šeimos židinio kurstytoja. Galbūt mūsų laikais, kai jaunųjų jau laukia gandrai, visai nedera tas rūtų vainikėlis, tačiau jeigu sukate galvą, kaip paruošti šventinį vestuvių stalą, rūtų šakeles galite naudoti kaip dekoraciją, prisegant jas  prie pasirinktų staltiesių, ar virš jaunųjų kėdžių išpinant jų vardų inicialus arba bent jau pasitinkant grįžtančius jungtuvininkus su rūtomis papuoštomis taurėmis.

Nuometas bei balta nuotakos suknelė

 Taip pat nebemadinga? Šiuo metu varijuojama nuo kostiumėlių, pastelinių atspalvių suknelių iki „barbiškų“ apdarų (tegul neįsižeidžia būsimos nuotakos). Dėl skonio nesiginčijama, tačiau, jei jau kalbame apie senąsias lietuvių vestuvių tradicijas – balta nuotakos suknelė ir veliumas – tai šventumo bei visko, kas tyra ir gražu simbolis. Anuomet veliumas buvo kildinamas nuo skaros ar marškos, kuria apdengdavo nuotaką, kaip apsaugine priemone nuo blogų ar piktų žmonių, dvasių. Šiandien, jeigu dvejojate, dėtis veliumą ar ne, – jeigu tikite tautosaka, – kodėl gi ne, gal šis įspūdingas galvos apdangalas ne tik suteiks Jūsų įspūdžiui savitumo, bet dar ir apsaugos Jus nuo piktų akių?

Piršlio bei svočios vaidmuo vestuvėse

Nūdienoje, kai vestuvėse labai daug veiklos turi muzikantai bei renginių vedėjai, piršlio indėlis į vestuves kaip ir prapuola. Geriau renkamasi „liudininkus“, tvirtinančius jaunųjų santuoką parašais. Antra vertus, jeigu į savo vestuves bent kiek norite įsileisti senųjų tradicijų, kodėl gi jungtuvių nesuorganizavus su piršliu ir svočia? Piršlys ne tik bus perrištas tautiška juosta, bet ir pakels šaunių tostų už jaunųjų laimę, išmėgins, ar jaunoji puiki šokėja, o ir su svočia pamokins bučiuotis, kai degtinė pataps ale karti: „mokink, mokink, piršleli, mokink“. O kai jau piršlys su svočia įteiks Jums pjūklą ir kočėlą – žinokite, – iš tiesų pradedate naują gyvenimą! Ir jeigu antrąją vestuvių dieną ne tik norėsite šauniai švęsti, bet ir turėti smagų juoko kupiną piršlio korimą procesą – kodėl nepasidarius sau ir savo svečiams pramogos, lydimos įvairiausių atrakcijų bei pašėliojimų?

O svočia, skirtingai nei piršlys, visus gražiausius savo žodžius skirs nuotakos liaupsinimui, ji, kai skambės „Ilgiausių metų“ nuims nuotakai veliumą (nuometą) ir užriš skarelę (pvz: skrybėlaitę), kas paliudys, kad nuotaka „jau nebe mergužėlė, o moterėlė“, o veliumą perleis vyriausiajai pamergei – jei tokia bus Jūsų vestuvių pulke. Svočia taip pat Jus pavaišins savo tradiciniu karvojumi (pyragu), kuris senuose tikėjimuose reiškė materializuotą šeimyninės bendruomenės dievybę ar šviežiai suspaustu sūriu.

Pliusus dėliokite tik patys

Aš, Saulius Bagdonas, vestuvių vedėjas, drąsiai galiu pasakyti, jog planuojant vestuves, tiesiog privalu į šalį atidėti visų artimųjų patarimus, užgaidas (išklausyti dera), niekada nesibaiminti – „o ką žmonės pasakys“ ir susikoncentruoti į vieną – tai yra Jūsų šventė, Jūsų bendro gyvenimo oficiali pradžia. Taigi, tik Jūs čia valdovai, Jūs režisieriai ir scenaristai, o mes – tik komanda, padėsianti įgyvendinti net slapčiausius Jūsų sumanymus.

Vestuvių vedėjas
Saulius Bagdonas

Sužinoti daugiau apie vestuvių vedėjo paslaugas>>
<<Grįžti į patarimų skiltį.

Redaktorė Jurgita Briedienė